Projektas Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0005 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“

Projektas finansuotas iš Sanglaudos fondo

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir Transporto investicijų direkcija 2016 m. rugsėjo 13 d. pasirašė projekto Nr. 06.1.1-TID-V-501-01-0005 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ sutartį. Šioje sutartyje numatyta projekto finansavimui skirti iki 18 628 333,18 Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Sanglaudos fondo) lėšų.

Projekto tikslas – plėtoti ir tobulinti TEN-T kelių tinklą, didinant kelio pralaidumą, įgyvendinant eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemones. Projektas atitinka Nacionalinės susisiekimo plėtros ir ES fondų investicijų veiksmų programos tikslus ir uždavinius.

Automobilių skaičiaus augimas sukelia vis daugiau problemų užtikrinant saugų eismą Lietuvoje. Palyginus 2014 m. ir 2013 m. eismo intensyvumo duomenis nustatyta, kad eismo intensyvumas 2014 m. magistraliniuose keliuose padidėjo 6,32 proc., krašto – 3,34 proc. Kad išvengti eismo įvykių skaičiaus augimo, reikia investuoti į saugų eismą gerinančių priemonių diegimą. Kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis, todėl eismo sauga tampa visuotine problema. Integruojant Lietuvos kelių transportą į ES transporto sistemą, saugus eismas yra tapęs prioritetine sritimi. Šiuo metu Lietuva saugaus eismo požiūriu vis dar yra padidėjusios rizikos šalis nepaisant paskutiniųjų kelerių metų, kai žuvusiųjų skaičius eismo įvykiuose sumažėjo. 2014 m., lyginant su 2005 m., eismo įvykių sumažėjo 51 proc., žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo 66 proc., sužeistųjų sumažėjo 54 proc. Eismo įvykių sumažėjimą įtakojo kompleksinės priemonės: taisyklių griežtinimas, baudų už kelių eismo taisyklių nesilaikymą didinimas bei spartus techninių priemonių diegimas. Palyginus eismo įvykių pasiskirstymo rodiklius su kitų Europos šalių rodikliais, Lietuvoje jie yra vieni iš blogiausių. 72,2 proc. visų įskaitinių eismo įvykių įvyksta dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės, dėl vairavimo išgėrus, saugaus greičio viršijimo, manevravimo taisyklių pažeidimo, kelių ženklų nepaisymo. Eismo įvykiuose labiausiai nukenčia keleiviai, vairuotojai ir pėstieji (iš viso 91,5 proc.). Dviratininkai sudaro 7,9 proc., kiti – 0,6 proc. 2010–2014 m. nagrinėjamose sankryžose įvyko 22 eismo įvykiai, kurių metu 5 žmonės žuvo ir 31 buvo sužeistas. Nepasirinktas saugus važiavimo greitis yra viena iš „juodųjų dėmių“ susidarymo priežasčių. Vairuotojai pasirenka sau priimtiną važiavimo greitį priklausomai nuo eismo intensyvumo, kelio geometrinių parametrų, kelio aplinkos ir oro sąlygų. Esant geroms eismo sąlygoms leistiną važiavimo greitį užmiesčio keliuose viršija apie 50 proc. vairuotojų, tačiau kai kurių kelių ruožų techniniai rodikliai neleidžia užtikrinti saugaus eismo, net eismo dalyviams važiuojant leistinu greičiu, todėl tokie ruožai turi būti rekonstruoti.

Projekto „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ metu numatyta įrengti 7 saugų eismą ir aplinkosaugą gerinančias priemones penkiuose transeuropinės reikšmės keliuose.

1) A7 (E28) Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas kelio 24,76 km sankryža su krašto keliu Nr. 185 Vilkaviškis–Gražiškiai (toliau – Vilkaviškio sankryža). Esamas kelio sankasos aukštis apie 1,0 m, asfaltbetonio sluoksnis 5–17 cm storio, kelyje A7 11–12 cm. Sankryžos salelės iš viršaus iki sankasos kraigo užpiltos įvairiu gruntu, daugiausia blogos sanklodos smėliais. Per sankryžą eina tarpmiestinė kabelinė linija, greta praeina vietinio ryšio kabelinė linija, ateityje numatyta vandentiekio tinklų statyba. Apie sankryžą išsidėsčiusios keturios autobusų stotelės bei degalinė. Į šiaurės rytus nuo sankryžos prie Paežerių ežero yra numatyta stovėjimo aikštelė ir maudykla.

Suprojektuota netipinė žiedinė sankryža, prisitaikant prie jau esamų kelių, reljefo ir sklypų. Vidinis  žiedas grįstas granitinėmis trinkelėmis – 1,5–2,5 m pločio, išorinis žiedas su asfaltbetonio danga – 5,5 m pločio. Įvažiavimų į sankryžą plotis – 4,5 m, išvažiavimų – 5,0 m. Išorinio žiedo dangos skersinis nuolydis 2,5 proc., vidinio – 5 proc. į išorę. Įrengiama lietaus nuotekų sistema, naujos pralaidos. Žiedinė sankryža apšviesta.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2014 m. gruodžio 3 d.

2) A16 (E28) Vilnius–Prienai–Marijampolė kelio 91,075 km sankryža (su įvažiavimu į Birštoną) (toliau – Birštono sankryža). Esama sankryža buvo trišalė, šalutiniame kelyje įrengtos saugumo salelės. Nuo Birštono miesto Prienų link eismas vyksta po dvi eismo juostas abiem kryptimis. Priešpriešinis eismas atskirtas žaliąja juosta, kurios centre įrengti atitvarai. Abu keliai su asfalto danga.

Suprojektuota turbo žiedinė sankryža. Eismo juostų skaičius kis nuo vienos iki dviejų. Žiedinės sankryžos didžiausias išorinis spindulys 26 m, įvažiavimo spinduliai 14–18 m, išvažiavimo – 14; 25; 30,5 m. Važiuojamosios dalies plotis kinta nuo 6,1 m iki 11,0 m. Vidinis žiedinės sankryžos žiedas grįstas trinkelėmis, jo plotis 3,0 m, įvažiavimo plotis 4,0 m, išvažiavimų – 4,5 m. Suprojektuoti 1,0 m trinkelėmis grįsti kelkraščiai. Šalia žiedinės sankryžos rekonstruota Birštono miesto Jaunimo g., kuri jungiasi su keliu A16 ir B. Sruogos g. sankryža ir apšvietimo tinklai. Už šiuos darbus apmokėjo Birštono savivaldybė.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2014 m. lapkričio 28 d.

3) A6 (E262) Kaunas–Zarasai–Daugpilis 35,8 km sankryža su rajoniniu keliu Nr. 1521 Jonava–Gudžioniai (toliau – Jonavos sankryža). Esama sankryža buvo trišalė, važiuojamosios dalies asfaltbetonio dangos būklė vidutinė.

Suprojektuota žiedinė sankryža. Žiedo vidinės dalies spindulys – 17,0 m, vidinė žiedo dalis grįsta 1,5 m pločio granitinėmis trinkelėmis. Važiuojamoji žiedo dalis – 5,5 m pločio. Įvažiavimų į sankryžą plotis – 4,5 m, išvažiavimų – 5,0 m. Prieš žiedą, susikertančiuose keliuose, įrengtos iškeltos virš dangos saugumo salelės, grįstos betoninėmis trinkelėmis ir apribojamos granitiniais bortais. Siekiant užtikrinti saugų pėsčiųjų ir dviračių eismą, sankryžos ribose suprojektuotas 2 m pločio, ant tos pačios sankasos kaip ir kelias, pėsčiųjų ir dviračių takas. Nuo važiuojamosios kelio dalies takas atskirtas elipsiniais atitvarais. Žiedo ribose nuo važiuojamosios dalies takas atitrauktas 2,5 m atstumu. Visas rekonstruoto kelio ruožo ilgis yra 1,25 km, esama kelio juosta yra 19–39 m pločio.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2014 m. lapkričio 28 d.

4) A2 (E272) Vilnius–Panevėžys kelyje apie 72,18 km sankryža (šalia Žemaitkiemio miestelio) (toliau – Žemaitkiemio sankryža). Esamos sankasos plotis 36,0–40,0 m, važiuojamosios dalies plotis 2 x (2 x 3,75 + 3,5 m). Asfalto danga susidėvėjusi, ypač lėtėjimo ir greitėjimo juostose. Kelyje susidariusios 1–5 cm gylio provėžos. Esamo apjungiamojo kelio po tiltu sankasos plotis 7,5–8,0 m, važiuojamosios dalies plotis 6,0–7,0 m. Ties sankryža su keliu Nr. 4803, abiejose kelio pusėse, jungiamųjų kelių greitėjimo juostose, įrengtos autobusų stotelės. Keliu Nr. 4803 važiuojantiems automobiliams, kertantiems kelią A2, tenka įsukti į magistralinį kelią ir juo nuvažiuoti apie 700 m, kol pasiekia nuovažą į esamą apjungiamąjį kelią, ir tokiu pat būdu grįžti į kelią Nr. 4803 pratęsiančią Nuotekų gatvę, vedančią link Ukmergės miesto. Taip trikdomas eismas magistraliniu keliu A2. Nagrinėjamame ruože maksimalus leidžiamas eismo greitis 130 km/val.

Rekonstruojant transporto mazgą, bus pakeista sankryžų su keliu Nr. 4803 konfigūracija, panaikinant tiesioginį išvažiavimą iš Žemaitkiemio miestelio į kelią A2 ir tiesioginį įvažiavimą iš kelio A2 į Ukmergę. Sankryžoje bus įrengtos iškilios skiriamosios salelės. Rekonstruojant jungiamuosius kelius, numatoma paplatinti esamą sankasą, įrengti naują dangos konstrukciją. Jungiamuosiuose keliuose ties nuovažomis į poilsio aikšteles esamos trišalės sankryžos bus pakeistos saugesnėmis žiedinėmis sankryžomis. Žiedinių sankryžų centre bus įrengtas mažasis žiedas (išorinis žiedo skersmuo 30 m), įsikertančiuose keliuose – eismo saugumo salelės, atskiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Vidiniame žiede numatoma įrengti veją. Jungiamieji keliai su keliu A2 po tiltu per Šventosios upę kirsis dviejų lygių sankryža. Rekonstruojant transporto mazgą, bus sustiprinti šlaitai po tiltu per Šventosios upę. Projekte numatoma perkelti dvi esamas visuomeninio transporto stoteles. Vykdant projekto „Transeuropinio tinklo kelio E272 (Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Palanga) plėtra. Dangos rekonstravimas. V etapas“ darbus, ruože nuo 72,05 iki 72,833 km kairėje kelio pusėje yra atlikti kelio A2 greitėjimo ir lėtėjimo bei sustojimo juostos rekonstravimo darbai, kurių metu įrengta danga yra 8–10 cm aukščiau už dar nerekonstruotą atkarpą kitoje kelio pusėje. Tam, kad suderinti abiejų kelio pusių, greitėjimo ir lėtėjimo bei sustojimo juostų aukščius, užtikrinti saugų eismą ir patikimą vandens nuvedimą, būtina projekto vykdymo metu suprojektuoti ir rekonstruoti dangą kelio A2 ruožuose nuo 71,61 iki 72,833 (d) ir 71,61 iki 72,05 (k). Dangos projektavimo ir rekonstravimo išlaidos yra netinkamos finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Rekonstruojamame transporto mazge 72,084 km suprojektuotas viadukas pėstiesiems.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. rugsėjo 7 d.

5) A10 (E67) Panevėžys–Pasvalys–Ryga kelio 38,7 km sankryža su rajoniniu keliu Nr. 3101 Pasvalys–Vabalninkas (toliau – Pasvalio sankryža). Esamoje avaringoje keturšalėje sankryžoje susikerta keliai A10 ir Nr. 3101. Greitis sankryžoje apribotas iki 50 km/val., t. p. stovi kelio ženklai, įspėjantys apie pėsčiuosius bei, kad sankryža yra avaringa. Kelio A10 dangos plotis – 9 m, po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Sankryžos prieigose yra įrengtos papildomos greitėjimo ir lėtėjimo juostos ir kelias šiek tiek išplatėja. Važiuojantys šalutiniu keliu Nr. 3101 tiesiai bei sukantys į kairę privalo laikytis kelio ženklo „STOP“ reikalavimų. Kelias Nr. 3101 prieš sankryžą ir už sankryžos turi skirtingą eismo juostų skaičių (po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi bei papildomas greitėjimo ir lėtėjimo juostas). Asfalto danga – 6–10 m.

Projektuojama žiedinė sankryža. Projektas gali būti apibūdinamas kaip esamos veiklos modernizacija, įdiegiant naujas technologijas bei jau vykdomos veiklos, kuri jau daro tam tikrą poveikį aplinkai (oro tarša, triukšmas, ir kt.), pagerinimas taikant šiuolaikines eismo saugumo bei papildomas aplinkosaugines neigiamą poveikį mažinančias priemones.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. liepos 15 d.

6) A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelias ties 21,14 km (toliau – Moluvėnų sankryža) yra I kategorijos, keturių eismo juostų (4 x 3,75 m) su skiriamąja juosta (3,0 m) ir kraštinėmis sustojimo juostomis (po 3,0 m), su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis išvažiavimams ir įvažiavimams iš/į šalutinius kelius. Netoli numatomos įrengti sankryžos 300 m atstumu ŠR kryptimi nutolę apgyvendinti kolektyviniai sodai. ~400 m atstumu pietvakarių kryptimi nutolusi Moluvėnų gyvenvietė.

Jungiamojo kelio po viaduku ir link logistikos centro ir Kariotiškių dangos plotis 8,0 m, kelkraščių plotis 1,5 m, atsišakojusio kelio link Kariotiškių dangos plotis 7,0 m, kelkraščių plotis 1,0 m. Skirtingo lygio sankryža reikalinga saugiam automobilių srautui užtikrinti įvažiavimą į kelią A1 iš aplinkinių gyvenviečių. Sujungus Moluvėnų sankryžą su Rykantų sankryža jungiamuoju keliu ir prijungus logistikos centrą, sunkų transportą sankryžos jungiamuosiuose keliuose sudarys į logistikos centrą atvykstantys krovininiai automobiliai. Sankryžos jungiamuosiuose keliuose numatoma III klasės dangos konstrukcija. Kelyje į Kariotiškes numatyta IV klasės dangos konstrukcija. Įrengiamos aplinkosauginės priemonės.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. lapkričio 4 d.

7) A1 (E85) Vilnius–Kaunas–Klaipėda kelio 61,6–62,6 km ruožas (toliau – Žiežmarių sankryža). Ties Žiežmariais į kelią A1 įsijungia keliai Nr. 1808 ir Nr. 1812. Abiejose kelio A1 pusėse yra autobusų sustojimo aikštelės. Kad pėstieji galėtų pereiti į kitą kelio pusę, skiriamojoje juostoje yra įrengtas praėjimas. Transportas iš Žiežmarių važiuojantis į Kauną arba į priešais esančius šiltnamius (Stasiūnų kryptis) patenka per skiriamojoje juostoje įrengtą apsisukimo vietą. Transportas, norintis patekti į Vilnių ar Žiežmarius iš šiltnamių teritorijų važiuoja apsisukti į Kaišiadorių skirtingo lygio sankryžą, nes buvęs apsisukimas skiriamojoje juostoje užtvertas atitvaru. Šalia kelio yra poilsio aikštelė, į kurią įvažiuojama keliu Nr. 1808.

Sankryža ir jos jungiamieji keliai projektuojami įvertinant kelio A1 paplatinimą ateityje. Įvažiavimai ir išvažiavimai iš rajoninių kelių Nr. 1808 ir Nr. 1812 ir  poilsio aikštelės į kelią A1 įsijungs per naujai suprojektuotą jungiamąjį kelią. Įvažiavimui į sankryžą ir išvažiavimui iš jos numatomos 3,75 m pločio greitėjimo arba lėtėjimo juostos, prie jų rengiamos 0,5 m pločio kraštinės saugos juostos. Kelkraščiai suprojektuoti 1,5 m pločio. Bendras žemės sankasos viršaus plotis 29 m, tose vietose, kur rengiamos greitėjimo arba lėtėjimo juostos – 31,5 m. Sankryžos jungiamasis kelias rengiamas iš abiejų pusių lygiagrečiai keliui A1. Įvažiavimui į kelią A1 Vilniaus kryptimi iš jungiamojo kelio ir išvažiavimui nuo Vilniaus krypties iš kelio A1 į jungiamąjį kelią, projektuojami 6,0 m pločio dangos jungiamieji keliai. Kelio A1 dešinėje pusėje, susikirtime su keliu Nr. 1808, suprojektuota vieno lygio sankryža. Kelio A1 kairėje pusėje, susikirtime su keliu Nr. 1812, suprojektuota žiedinė sankryža, t. p. dešinėje kelio A1 pusėje suprojektuoti įvažiavimas į aikštelę ir išvažiavimas iš aikštelės. Autobusų stotelės iš kelio A1 perkeliamos prie sankryžos jungiamojo kelio, pėsčiųjų eismas organizuojamas suprojektuotų pėsčiųjų takų ir naujo pėsčiųjų viaduko pagalba. Kairėje kelio A1 pusėje, į jungiamąjį kelią įsijungia kelias Nr. 1812, dalis jungiamojo kelio ir sankryža yra Žiežmarių mieste. Tam, kad užtikrinti eismo saugumą, susikirtime suprojektuota žiedinė sankryža. Dešinėje kelio A1 pusėje, kur į jungiamąjį kelią įsijungia kelias Nr. 1808, suprojektuota trišalė sankryža. Įrengiami saugesni atskiri įvažiavimai ir išvažiavimai iš poilsio aikštelės. Įdiegiamos aplinkosauginės priemonės.

Statybos darbai baigti ir perduoti užsakovui 2016 m. lapkričio 4 d.

Projekto naudą sudaro nelaimingų atsitikimų sumažėjimas ir laiko sutaupymai. Įgyvendinus projektą, Lietuvos bei tarptautinio tranzitinio automobilių eismo dalyviams bus užtikrintos saugios eismo sąlygos, atitinkančios transporto srautų dydžius bei tarptautinius standartus, padidės eismo sauga keliuose, sutrumpės kelionės laikas. Dėl pagerėjusių eismo saugos sąlygų ir dėl geresnių susisiekimo sąlygų, projekto įgyvendinimas bus palankus aplinkinių vietovių socialiniam-kultūriniam potencialui, pagerės gamybos ir ekonominės plėtros stimuliavimas.

Socialinis-ekonominis vertinimas atliktas vadovaujantis Europos Komisijos rekomendacijomis. Vertinimo rezultatai rodo, kad projekto įgyvendinimas yra ekonomiškai naudingas visuomenei. Projekto ekonominės analizės rodikliai yra grynoji dabartinė vertė (EGDV), vidinė grąžos norma (EVGN) ir naudos ir išlaidų santykis (ENIS).

EGDV parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Taigi, EGDV skirta pagrįsti būsimą investicijų naudą per visą ataskaitinį laikotarpį tikslinėms grupėms, išreiškiant ją dabartine pinigų verte. Jei EGDV < 0, investicijų projektu sukuriama diskontuota nauda nepadengia diskontuotų išlaidų, todėl tokį projektą įgyvendinti nėra tikslinga. Jei EGDV > 0, projektu kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Atitinkamai, socialiniu ekonominiu požiūriu investicijų projektas yra pagrįstas, jeigu jo EGDV yra teigiama. Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014 – 2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuota EGDV yra 33 616 tūkst. Eur. Kaip matyti, EGDV rodiklis teigiamas ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

EVGN – tai diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi skaičiuojant EGDV grynųjų pajamų srautai diskontuojami, apskaičiuota EVGN lyginama su socialine diskonto norma (SDN). Projekto atveju – SDN yra 5 proc., todėl apskaičiuota EVGN reikšmė turi būti didesnė už 5 proc. Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuota EVGN yra 14,69 proc. Kaip matyti, EVGN didesnė už 5 proc. ir investicijos ekonominiu požiūriu pagrįstos.

ENIS yra svarbiausias socialinės-ekonominės analizės rodiklis, atskleidžiantis, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. ENIS apskaičiuojamas padalinant investicijų projekto kuriamą ekonominę naudą iš ekonominių išlaidų. Viešųjų investicijų projektų ENIS visais atvejais privalo būti didesnis už 1. Projekte „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ apskaičiuotas ENIS lygus 3,18. Kaip matyti, ENIS didesnis už 1 ir investicijos ekonominiu požiūriu yra pagrįstos.

Projektas „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas 2014–2020 m. TEN-T keliuose. I etapas“ įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.1.1-TID-V-501 priemonę „TEN-T kelių tinklo techninių parametrų gerinimas ir pralaidumo didinimas“.