Atsakomybė: vertiname ir valdome savo veiklos poveikį.

Nuolat stebime veiklos poveikį aplinkai, visuomenei ir ekonomikai, vertiname rizikas bei galimybes, o sprendimus priimame atsižvelgdami į jų reikšmingumą visoje vertės grandinėje.

Ilgalaikė perspektyva: planuojame taip, kad vertė išliktų ateičiai.

Vertiname ilgalaikį poveikį žmonėms, aplinkai ir infrastruktūros tvarumui.

Suinteresuotųjų šalių įtraukimas: kuriame vertę kartu su bendruomene.

Įsiklausome į darbuotojų, klientų, partnerių ir visuomenės lūkesčius bei integruojame juos į veiklos planavimą.

Dvejopas reikšmingumas: matome poveikį abiem kryptimis.

Vertiname tiek savo veiklos įtaką aplinkai ir visuomenei, tiek tvarumo veiksnių galimą finansinį poveikį organizacijai.

Skaidrumas: informacija turi būti aiški ir prieinama.

Laikomės nulinės tolerancijos neskaidriems veiksmams ir remiamės faktais bei duomenimis.

AB „Via Lietuva“ LAVA narė nuo 2025 m. – įsipareigojusi atsakingam ir tvariam verslui.

AB „Via Lietuva“ veikla ir siekiai tvarumo atžvilgiu apibrėžiami 3 pagrindinėmis kryptimis, kurios glaudžiai siejasi su didžiausią poveikį turinčiomis veiklos sritimis ir pasauliniais darnaus vystymosi tikslais.

Aplinkosauga: kuriame infrastruktūrą, kuri mažina poveikį aplinkai.

Diegiame tvarius technologinius sprendimus, mažiname emisijas, didiname energijos efektyvumą, taikome triukšmo prevenciją ir prisidedame prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Socialinė atsakomybė: rūpinamės žmonėmis, bendruomene ir saugiu judėjimu.

Užtikriname saugias ir sveikatai palankias darbo sąlygas, stipriname darbuotojų gerovę, skatiname įvairovę ir įtrauktį. Ypatingą dėmesį skiriame eismo saugumui ir infrastruktūros prieinamumui, kad vietos bendruomenės ir visi kelių naudotojai galėtų judėti saugiai, patogiai ir užtikrintai. Atsakingai valdome tiekimo grandinę, užtikrindami žmogaus teisių ir socialinių standartų laikymąsi.

Valdysena: veikiame skaidriai ir atsakingai.

Taikome skaidrius pirkimų procesus, įgyvendiname antikorupcines priemones, stipriname vidaus kontrolę ir aktyviai valdome tvarumo rizikas bei galimybes.

Pagrindiniai tvarumo tikslai ir rodikliai

Sritis	Sąsaja su JT DVT*	Tikslas	Rodiklis	Tvarumo tema
Aplinkos apsauga		Poveikio klimatui mažinimas	1 ir 2 apimčių ŠESD emisijų kiekio pokytis, t CO₂e	Klimato kaita
		Diegti ir nuolat tobulinti pažangias taršos kontrolės valdymo priemones	Įrengta triukšmo valdymo priemonių, km	Tarša
		Prisidėti prie bioįvairovės išsaugojimo, išlaikyti/atstatyti migracijos kelius, išsaugoti gamtinio karkaso teritorijas, užtikrinti saugomų teritorijų apsaugą	Įrengtų apsaugos sistemų nuo laukinių gyvūnų (ASNLG) ilgis, km	Ekosistemų ir biologinės įvairovės apsauga
Socialinė sritis		Pritraukti ir išlaikyti aukštos kompetencijos darbuotojus	Darbuotojų įsitraukimo indeksas, balas	Darbo sąlygos
			Darbuotojų savanoriška kaita, proc.
		Plėsti tvaraus judumo infrastruktūrą	Įrengti ar rekonstruoti pėsčiųjų ir dviračių takai, km	Paveikiamos bendruomenės
		Sutvarkyti nesaugias pėsčiųjų perėjas​	Sutvarkytų nesaugių pėsčiųjų perėjų ir nežymėtų perėjų skaičius, vnt.
		Didinti eismo dalyvių saugumą keliuose	Juodųjų dėmių skaičius, vnt.
		Didinti klientų pasitenkinimą	Klientų pasitenkinimo indeksas GCSI, proc.	Vartotojai ir galutiniai naudotojai (klientai)
Valdysena		Didinti darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą	Bendrovės darbuotojų, manančių, kad Bendrovėje korupcija nėra toleruojama, dalis proc.	Verslo etika ir atitiktis
		Ugdyti darbuotojų pranešimo apie korupciją potencialą	Bendrovės darbuotojų, pasiruošusių pranešti apie žinomą korupcijos atvejį, dalis proc.
		Stiprinti Bendrovės atsparumą korupcijai	Atsparumo korupcijai lygis

*Bendrovės tvarumo veiklos kryptys yra derinamos su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais. Įgyvendindami aplinkosaugos, klimato kaitos, tvarios infrastruktūros, saugaus judumo, atsakingos veiklos ir skaidrios valdysenos priemones, prisidedame prie globalių JT DVT siekių ir jų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.

AB „Via Lietuva“ įgyvendina tęstinį, pradėtą 2006 metais, visuomenės sveikatai ir aplinkai svarbų projektą, kurio tikslas – mažinti kelių eismo sukeliamą viršnorminį aplinkos triukšmo lygį valstybinės reikšmės kelių gretimybėse, prisidedant prie visuomenės sveikatos gerinimo ir neigiamo triukšmo poveikio aplinkai mažinimo. Triukšmą mažinančios priemonės taip pat planuojamos ir įgyvendinamos kartu su kelio tiesimo ir rekonstrukcijos projektais.

Praėjus 5 m., Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka 2022 m. atnaujinti strateginiai triukšmo žemėlapiai, sudaryti ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių ruožams. Tai – valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių ir kurie nepatenka į Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus aglomeracijų teritorijas. Žemėlapiai parengti 858,36 km ilgio pagrindinių kelių tinklo aplinkoje 2021-2026 metų laikotarpiui.

Atnaujintai pagrindinių kelių strateginio triukšmo kartografavimo informacijai pritarė Triukšmo prevencijos taryba, informacija patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556.

Strateginio triukšmo kartografavimo tikslai:

– įvertinti ir valdyti kelių eismo sukeliamą triukšmą;

– informuoti visuomenę, valstybės institucijas, rengti ataskaitas Europos Komisijai;

– naudoti, taikyti, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, projektuojant objektus.

Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių skaitmeniniai žemėlapiai yra skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale (http://www.geoportal.lt):

– paieškos frazė: “Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių strateginis triukšmo žemėlapis”;

– žemėlapių priežiūros nuoroda:

https://www.geoportal.lt/map#portalAction=openService&serviceUrl=https%3A%2F%2Fwww.geoportal.lt%2Fmapproxy%2Flakd_keliu_triuksmas%2FMapServer.

Jau trečią kartą kartografuotas pagrindinių kelių triukšmas. 2017 m. antrą kartą parengti pagrindinių kelių, kurie yra ne aglomeracijose ir kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių, ruožų strateginiai triukšmo žemėlapiai. Pagrindinių kelių tinklo ilgis 749,29 km.

Pagrindinių kelių strateginiai triukšmo žemėlapiai parengti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitais Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir rekomendacijomis.

2017 m. birželio 1 d. pagrindinių kelių strateginiai triukšmo žemėlapiai buvo pristatyti Triukšmo prevencijos tarybos posėdyje. Taryba jiems pritarė.

Susisiekimo ministras 2017 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3-295 „Dėl strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo“ patvirtino pagrindinių kelių strateginius triukšmo žemėlapius.

Vadovaujantis Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei asmenims taisyklėmis, patvirtinto-mis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1305 (2017 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 47 nauja redakcija), teikiame informaciją apie parengtų pagrindinių kelių strateginių triukšmo žemėlapių rezultatus.

Pagrindinių kelių strateginių triukšmo žemėlapių rezultatų santrauka 

2024-2028 metai

Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo nustatyta tvarka parengtas tęstinis Ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių (NAPK) triukšmo prevencijos veiksmų planas 2024-2028 m.. NAPK (858,36 km) – valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriais per metus važiuoja daugiau kaip 3 mln. transporto priemonių ir kurie nepatenka į Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus aglomeracijų teritorijas. Planas parengtas pagal strateginius triukšmo žemėlapius (skelbiami Lietuvos erdvinės informacijos portale http://www.geoportal.lt), patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 3-556. Už planą atsakinga institucija: AB „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – AB Lietuvos automobilių kelių direkcija), Kauno g. 22, LT-03212 Vilnius. Konsultacijos su visuomene vyko nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Viešas visuomenės supažindinimas su plano projektu vyko hibridiniu būdu (gyvai ir tiesiogiai transliuojant internetu) 2024 m. sausio 31 d. AB „Via Lietuva“ patalpose ir internetinės vaizdo transliacijos būdu. Planas patvirtintas AB „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus 2024 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VE-80.

2024-2028 m. ne aglomeracijose esančių pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas

2019-2023 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymu, Triukšmo prevencijos veiksmų planų sudarymo ir patvirtinimo bei juose nustatytų triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ ir įgyvendindama 2019–2023 m. valstybinės reikšmės automobilių kelių triukšmo prevencijos strategiją, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-165, informuoja apie patvirtintą 2019–2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planą.
2019–2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas, kurį Kelių direkcijos užsakymu sudarė UAB „Sweco Lietuva“, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-162 „Dėl 2019-2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų plano“.

2019–2023 metų pagrindinių kelių triukšmo prevencijos veiksmų planas

Emisijų valdymas ir tvarūs sprendimai

AB „Via Lietuva“ nuosekliai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir prisideda prie nacionalinių klimato kaitos tikslų. Bendrovė įgyvendina Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemones, o klimato rizikų vertinimas integruojamas į infrastruktūros projektus ir bendrovės kasdienį veiklos planavimą.

Atskirą pertvarkos planą klimato kaitai švelninti, atitinkantį naujausius Lietuvos ir ES reikalavimus, planuojama parengti 2026–2027 m., įsigaliojus atnaujintam teisiniam reguliavimui. Bendrovė taip pat siekia, kad investicijos atitiktų ES Taksonomijos kriterijus ir prisidėtų prie ilgalaikio infrastruktūros atsparumo bei ŠESD mažinimo.

Klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonės

AB „Via Lietuva“ įgyvendina priemones, kurios mažina emisijas, didina energijos vartojimo efektyvumą ir stiprina kelių infrastruktūros atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Reguliariai taikomos priemonės :

• Taikomos vinjetės, atliekamas elektroninių rinkliavų sistemos (E-tolling) diegimas sunkiasvoriam transportui.
• Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros palaikymas šalia valstybinės reikšmės kelių.
• Dviračių transporto infrastruktūros plėtra pagal LR SM Nacionalinį dviračių takų plėtros planą, Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių plėtros prioritetinį sąrašą (aktuali LR susisiekimo ministro 2022 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 6-3448 redakcija).
• Eismo optimizavimas, ieškant projektavimo sprendimų ir diegiant ITS.
• Kelio dangos priežiūra, vykdant kapitalinio ir paprastojo remonto projektus – atnaujinta danga prisideda prie tolygesnių važiavimo sąlygų ir eismo saugos užtikrinimo.
• Kelių kraštovaizdžio želdiniai.
• Ekonomiško ir ekologiško vairavimo įgūdžių formavimas ir skatinimas (renginiai, informacijos sklaida ir kita).

Energijos vartojimo efektyvumas:

• Dalyvavimas valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo programoje.
• Įgyvendinamos techninės ir organizacinės energijos vartojimo mažinimo priemonės, kurios yra pagrįstos 2024 m. energijos vartojimo audito išvadomis. Jos apima žaliosios elektros energijos naudojimą bendrovės biurų veiklai bei nuoseklų automobilių parko atnaujinimą mažiau taršiais, įskaitant hibridines, transporto priemonėmis.

Žalieji pirkimai:

• Tiekėjų atranka vykdoma pagal aplinkosauginius kriterijus, o pirkimai atliekami vadovaujantis: Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo tvarkos aprašu (Aplinkos ministro 2011‑06‑28 įsakymas Nr. D1‑508) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
• Žaliųjų pirkimų taikymas*: 2023 m. – 99,4 % 2024 m. – 99,3 % 2025 m. – 100 %

*Duomenų šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnybos informacinės sistemos viešai pateikiami duomenys (įtraukiami tik įvykdyti tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai).

Kitos priemonės:

• Teisėkūra klimato kaitos švelninimui: reguliarus dalyvavimas teisėkūros ir politikos formavimo procesuose per Susisiekimo ministerijos, Aplinkos ministerijos bei kitų institucijų įsteigtas darbo grupes. Tai nuolatinė Dviračių transporto skatinimo darbo grupė, Darnaus judumo planų komisiją, ES Sąveikumo akto įgyvendinimo projekto grupę prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei teminės grupės dėl akustikos, triukšmo valdymo ir kitų klausimų.
• Prisitaikymas prie klimato kaitos ir eismo sauga: Valstybinės reikšmės keliai, tiltai, tuneliai, poilsio aikštelės ir kita patikėjimo teise valdoma infrastruktūra yra nuolat vertinama pagal kokybinius rodiklius; vykdomas kelių saugumo auditas dėl inžinerinės infrastruktūros kelio juostoje kaip numato LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas; modernizuojamos paviršinių nuotekų sistemos, siekiant išvengti kelių užtvindymo, stiprinamas operatyvus reagavimas ekstremalių reiškinių metu.

ŠESD emisijų apskaita

AB „Via Lietuva“ vertina ir skelbia savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas pagal tarptautinį GHG Protocol standartą, kuris skirsto emisijas į tris sritis (Scope):

• Scope 1 – tiesioginės emisijos iš Bendrovės valdomų transporto priemonių, įrenginių ir šaltnešių nuostolių.
• Scope 2 – netiesioginės emisijos iš energijos dėl įsigytos elektros, šilumos ar vėsos energijos vartojimo.
• Scope 3 – kitos netiesioginės emisijos visoje vertės grandinėje, įskaitant tiekėjus, rangovus ir paslaugų teikėjus.

Scope 1 ir Scope 2 apskaitos metodika

Apskaičiuojant Scope 1 ir Scope 2 emisijas taikoma GHG Protocol metodologija. Ji detalizuojama Bendrovės vidiniuose dokumentuose, kuriuose apibrėžiama, kokie duomenys renkami ir kaip jie konvertuojami į tCO₂e.

Scope 1 emisijos apskaičiuojamos pagal faktinį kuro sunaudojimą stacionariuose ir mobiliuose įrenginiuose bei pagal šaldymo ir kondicionavimo sistemų šaltnešių nuotėkiai, naudojant patikimus emisijų faktorius (pvz., IPCC ar nacionalinius).

Scope 2 emisijos apskaičiuojamos pagal suvartotos elektros, šilumos ar vėsos kiekius, taikant tiek location-based, tiek market-based metodus, kaip numato GHG Protocol.

2025 m. metodikos patikslinimai

2025 m. Bendrovė išplėtė Scope 2 emisijų vertinimą, į apskaitą įtraukdama visą elektros energiją, naudojamą prižiūrimoje kelių infrastruktūroje – tiek gatvių apšvietimui, tiek kitiems infrastruktūros poreikiams. Šis pokytis užtikrina tikslesnį netiesioginių emisijų vertinimą ir turi įtakos duomenų palyginamumui su ankstesniais laikotarpiais.

Scope 3 emisijų vertinimo ribos ir metodika

2025 m. Bendrovė pradėjo sistemingai vertinti Scope 3 emisijas pagal GHG Protocol standartą. Šios emisijos apima platesnę vertės grandinę – nuo įsigytų prekių ir paslaugų iki darbuotojų judumo ir energijos tiekimo grandinės. Vertinimas leidžia geriau suprasti netiesioginį Bendrovės poveikį klimatui ir identifikuoti sritis, kuriose galima mažinti emisijas.

Vertintos Scope 3 kategorijos

2025 m. atlikti išsamūs vertinimai šioms kategorijoms: 7 kategorija – darbuotojų judumas, 3 kategorija – su energija susijusios veiklos, neįtrauktos į Scope 1 ir Scope 2. Taip pat atlikti preliminarūs vertinimai šioms reikšmingoms kategorijoms: 1 kategorija – įsigytos prekės ir paslaugos, 2 kategorija -ilgalaikis turtas, 6 kategorija – verslo kelionės. Šios kategorijos pasirinktos todėl, kad jos sudaro didžiausią Bendrovės netiesioginių emisijų dalį ir yra tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla, tiekimo grandine ir darbuotojų mobilumu. Kitos Scope 3 kategorijos Bendrovei nėra aktualios dėl veiklos pobūdžio: Bendrovė neparduoda fizinių produktų, nevykdo gamybos procesų, neturi franšizių ar nuomojamo turto, todėl tokios kategorijos kaip produktų naudojimas ar jų tvarkymas gyvavimo pabaigoje nėra taikomos.

Scope 3 emisijų skaičiavimo metodai

Scope 3 emisijos apskaičiuojamos taikant du GHG Protocol rekomenduojamus metodus:

• Pagal piniginę vertę (spend‑based method) – emisijos apskaičiuojamos pagal išlaidas prekėms ar paslaugoms, taikant tarptautinių duomenų bazių emisijų koeficientus.
• Pagal faktinį vartojimą (consumption‑based method) – emisijos apskaičiuojamos pagal realų suvartojimą (vnt., kg, m³ ir pan.), taikant atitinkamus emisijų koeficientus.

Kai tik įmanoma, naudojamas vartojimo metodas; kai vartojimo duomenų nėra – piniginės vertės metodas. Emisijų koeficientai imami iš tarptautinių duomenų šaltinių, tokių kaip DEFRA, Exiobase ar AIB.

Scope 3 kategorijų taikymas Bendrovėje

Įsigytos prekės ir paslaugos (1 kategorija). Daugiausia emisijų kyla iš rangovų teikiamų paslaugų. Kadangi rangovų specifiniai emisijų rodikliai dar nėra renkami, skaičiavimai atlikti naudojant vidutinius tarptautinius emisijų koeficientus.

Ilgalaikis turtas (2 kategorija). Įvertinamas visas per ataskaitinį laikotarpį įsigytas ilgalaikis turtas, emisijos apskaičiuotos piniginės vertės metodu.

Su energija susijusios veiklos, neįtrauktos į Scope 1 ir Scope 2 (3 kategorija). Apskaičiuojamos netiesioginės emisijos, susijusios su energijos gamyba ir perdavimu.

Verslo kelionės (6 kategorija). Įtraukiamos kelionės skrydžiais, taksi, automobilių nuoma, viešasis transportas ir nakvynės. Kelionės Bendrovei priklausančiais automobiliais nepriskiriamos šiai kategorijai, nes jų emisijos įtraukiamos į Scope 1.

Darbuotojų judumas (7 kategorija). Vertinamos darbuotojų kelionės į darbą ir iš jo, remiantis apklausos duomenimis apie atstumą, transporto rūšį ir darbo dienų skaičių biure.

Saugumas keliuose yra esminis AB „Via Lietuva“ ESG strategijos socialinės veiklos aspektas. Visų eismo dalyvių – automobilių, dviračių, elektrinių paspirtukų ir kt. transporto priemonių vairuotojų, pėsčiųjų, keleivių – saugumo užtikrinimas yra mūsų interesas, labai svarbus bendros gerovės ir gyvenimo kokybės bendruomenėse užtikrinimui.

Eismo saugos švietėjiškas projektas Saugi kelionė – bendras tikslas

AB „Via Lietuva“ veikla grįsta gerosios valdysenos principais, įskaitant santykį tarp akcininko, valdybos, vadovų tarybos bei suinteresuotųjų šalių. AB „Via Lietuva“ veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių įstatymu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymu, Korupcijos prevencijos, Viešųjų ir privačių interesų derinimo ir Pranešėjų apsaugos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 „Dėl valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais, nustatančiais valstybės valdomų įmonių veiklą, taip pat valstybės biudžeto lėšų, skirtų Bendrovės programai „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“ vykdyti, naudojimo sutartimi ir kitomis sutartimis, reglamentuojančiomis valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

AB „Via Lietuva“ laikosi aukštų verslo etikos standartų ir remiasi keliomis pagrindinėmis politikomis, kurios užtikrina skaidrią ir atsakingą veiklą. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys verslo etiką ir korupcijos prevenciją, yra „Atsparumo korupcijai politika“, „Veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika”, „Tarptautinių sankcijų taikymo politika“ bei LR susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovių darbuotojų „Elgesio kodeksas”.  Susipažinti su dokumentais galite čia.

Daugiau sužinoti apie vykdomą korupcijos prevenciją galite čia.

AB „Via Lietuva“ turi mechanizmus, skirtus nustatyti, pranešti ir tirti susirūpinimą keliančius klausimus. Daugiau sužinoti apie pranešėjų apsaugą galite čia.

 AB „Via Lietuva“ laikosi skaidrumo ir atvirumo kultūros, bendradarbiauja su suinteresuotomis šalimis, dalijasi informacija apie savo tvarumo veiklą ir pažangą, nuolat tobulėja. Naujausią tvarumo ataskaitą galite rasti čia: 2025 m. tvarumo ataskaita (2025 m. vadovybės ataskaitos Priedas Nr. 1) (nuoroda į ataskaitą bus paskelbta vėliau)

Praėjusių metų tvarumo ataskaitas rasite čia.

AB „Via Lietuva“ laikosi atsakingai ir tvariai plėtojamo verslo kultūros ir praktikos, vadovaujasi bendrovės tvarumo politika, kurioje išdėstyti tvarios valdysenos principai bei jų taikymo gaires, prioritetines kryptis ir tikslai. Susipažinti su bendrovės Tvarumo politika galite čia.

Prašome susipažinti su kitomis viešai skelbiamomis Bendrovės politikomis ir su tvarumo valdymu susijusiais dokumentais galite čia.

Jei turite idėjų ir pasiūlymų, kaip patobulinti AB „Via Lietuva“ veiklą, norite bendradarbiauti, susisiekite: