- Pradžia
- >
- Investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas“ sąnaudų ir naudos analizė
Investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas“ sąnaudų ir naudos analizė
Projekto pavadinimas | Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimas |
Projekto tikslas | Tobulinti ir plėtoti TEN-T kelių tinklą, diegiant eismo saugos ir aplinkosaugos priemones kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 79,00 iki 85,00 km |
Projekto veiklos | Atliekant kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 79,00 iki 85,00 km rekonstravimą, esamas 6,00 km ilgio dviejų eismo juostų kelio ruožas bus rekonstruojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ reikalavimus, nustatytus automagistralių (AM) kategorijos keliams. Vadovaujantis minėto reglamento reikalavimais, kelias bus išplatintas į keturias eismo juostas su skiriamąja juosta ir iš abiejų pagrindinio kelio pusių ir atskirose vietose (skirtinguose lygiuose su magistraliniu keliu) numatytais apjungiamaisiais ir jungiamaisiais keliais. Kelio ruože bus įrengiamos penkios žiedinės sankryžos, rekonstruojami esami ar naujai statomi statiniai: trys viadukai rekonstruojamoje skirtingų lygių sankryžoje ties 82,65 km su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ir keturi tiltai virš Šešupės ties 83,30 km. Bus įrengiamos triukšmo užtvaros, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, varliagyvių atitvarai, apšvietimas, lietaus nuotekų šalinimo tinklai, bus atliekamas apželdinimas, pertvarkomi melioracijos statiniai, elektros ir elektroninių ryšių tinklai. |
Projekto socialinė-ekonominė nauda visuomenei | Įgyvendinus projektą šioje intensyvioje (ypač krovininio transporto eismo), avaringoje ir nepakankamų techninių parametrų TEN-T pagrindinio tinklo kelio Via Baltica atkarpoje, bus pagerinti kelio eismo saugos ir aplinkosauginiai parametrai ir užtikrinta, kad TEN-T kelių infrastruktūra Lietuvoje atitiktų TEN-T gairėse nustatytus reikalavimus. Planuojamas projekto ilgalaikis poveikis (nauda): bus sudarytos palankios sąlygos tranzitiniam bei vietiniam eismui (vietinis (lėtaeigis) transporto eismas bus atskirtas nuo tranzitinio transporto eismo), tranzitinio transporto eismas vyks pagrindiniu keliu, o vietinio – apjungiamaisiais ir jungiamaisiais keliais. Kelyje pagerės saugaus eismo sąlygos, sumažės nelaimingų atsitikimų skaičius, sutrumpės kelionės laikas, sumažės kelių transporto priemonių eksploatacinės sąnaudos. |
Projekto socialinis-ekonominio poveikis | Remiantis atlikta sąnaudų ir naudos analize (ataskaitinis laikotarpis – 30 metų), projektas generuos socialinę-ekonominę naudą:
a) užtikrinus tinkamą kelio eismo saugumą ir pralaidumą, sumažės nelaimingų atsitikimų skaičius. Prognozuojamas 73 procentų eismo įvykių sumažėjimas. Apskaičiuota nelaimingų atsitikimų sumažėjimo socialinė-ekonominė nauda sudarys 8,27 mln. Eur; b) sudarius palankias eismo sąlygas tranzitiniam eismui, bus sutaupytas kelionės laikas. Prognozuojamas vidutinio kelionės greičio padidėjimas nuo 84,1 iki 102,8 km per valandą. Apskaičiuota laiko sutaupymų socialinė-ekonominė nauda sudarys 104,63 mln. Eur; c) įrengus naują kelio dangos konstrukciją, tranzitu vykstančiam eismui dėl geresnės kelio dangos kokybės, sumažės eksploatacinės sąnaudos. Prognozuojamas kelio dangos nelygumo pagerėjimas nuo 1,5 iki 0,8 IRI, m/km. Kelių transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų sutaupymų socialinė-ekonominė nauda sudarys 6,26 mln. Eur. |
Projekto socialinės-ekonominės analizės rezultatai | Gauti teigiami socialinės-ekonominės analizės ekonominių rodiklių rezultatai rodo, kad socialiniu-ekonominiu požiūriu projektas yra naudingas ir jį įgyvendinti yra tikslinga:
– EGDV (ekonominė grynoji dabartinė vertė) lygi 12,84 mln. Eur; – EVGN (ekonominė vidinė grąžos norma) lygi 7,09 proc.; – ENIS (ekonominės naudos ir išlaidų santykis) lygus 1,28. |