Valstybės kontrolės atlikto audito išvados parodė, jog pokyčiai tuometinės Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikloje buvo būtini

Vertindama Valstybės kontrolės 2020–2023 m. atliktą auditą, Lietuvos valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdanti akcinė bendrovė „Via Lietuva“ teigia, kad audito išvados tik patvirtino, jog prieš daugiau nei metus pradėti pokyčiai tuometinėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (dabar – „Via Lietuva“) buvo būtini. 2023 m. pasikeitusi įmonės vadovybė pradėjo svarbias pertvarkas, kurios daro esminį pokytį didinant „Via Lietuva“ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, tobulinant kelių infrastruktūros plėtros projektų priežiūros ir planavimo procesus bei nuosekliai ieškant naujų bendrovės veiklos finansavimo šaltinių.

Valstybės kontrolė lapkričio 5 dieną pateikė „Via Lietuva“ veiklos 2021–2023 m. audito išvadas. Daugiausia dėmesio Valstybės kontrolė skyrė sprendimams ir veiklai, įmonėje vykdytai iki 2023 metų. Ataskaitoje pažymimas poreikis gerinti kelių priežiūros ir atkūrimo projektų planavimą bei užtikrinti tinkamą jų finansavimą. Taip pat tarp pagrindinių Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose išskirtų rekomendacijų: infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo proceso tobulinimas, prioritetinių eilių ir metodikų aiškumo ir skaidrumo didinimas, bendradarbiavimo su savivaldybėmis stiprinimas.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad audito vykdymo metu, nuo 2023 metų vidurio, įmonėje jau buvo pradėti įgyvendinti reikalingi pokyčiai, kuriuos inicijavo nauja įmonės vadovų komanda.

Pagrindinė „Via Lietuva“ akcininkė, Susisiekimo ministerija, jau anksčiau atkreipė dėmesį į šią savaitę Valstybės kontrolės ataskaitoje išsakytas problemas ir įpareigojo tuometinę Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdybą imtis ryžtingų pokyčių joms spręsti. 2023 m. buvo paskirta nauja vadovų komanda, kuriai buvo iškeltas tikslas iš esmės pertvarkyti įmonę, kad joje nebeliktų buvusių ydingų praktikų, jos veikla būtų paremta nuosekliu, sklandžiu ir skaidriu planavimu, bendrovė veiktų efektyviai bei rezultatyviai.

Per mažiau nei metus, atsižvelgiant į esamas problemas, įmonės valdymo struktūra buvo pertvarkyta, pradėta diegti nauja darbo kultūra. Naujoji bendrovės vadovybė iš esmės peržiūrėjo sprendimų priėmimo mechanizmus, pereinant nuo kolektyvinės atsakomybės prie asmeninės, didinant darbuotojų atsakomybę už priimamus sprendimus, sprendimus fiksuojant ir juos viešinant.

Pasak „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, praėjusiais metais įmonėje buvo peržiūrėti veiklos planavimo procesai bei atlikti esminiai pokyčiai, lėmę didesnį šių metų įmonės efektyvumą. 2024-aisiais visi svarbiausi ir strateginiai įmonės viešieji konkursai buvo suplanuoti, kokybiškai parengti ir paskelbti dar pirmoje metų pusėje, todėl didžiausi kelių infrastruktūros plėtros darbai šalyje pirmą kartą galėjo būti pradėti laiku.

„Nors dalis reikalingų pokyčių buvo inicijuoti vos prieš daugiau nei metus, jau dabar fiksuojame gerėjančius įmonės rezultatus. Didžiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros projektai, tokie kaip „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos modernizavimas, yra vykdomi griežtai taip, kaip suplanuota. „Amžiaus statybomis“ praminto kelio nuo Molėtų iki Utenos rekonstrukcija, 30 km ilgio atkarpą iš esmės pakeitus per mažiau nei 10 mėnesių, taps greičiausiai įgyvendintu šios įmonės projektu. Tai tik dalis pavyzdžių, kurie puikiai atspindi vidinius mūsų įmonės veiklos organizavimo ir planavimo pasikeitimus “, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Kaip teigia įmonės vadovas, bendrovė reikšmingų pakeitimų pasiekė ir veikos finansavimo valdymo srityje. 2023-iuosius, pirmą kartą bendrovės istorijoje, įmonė baigė investavusi visą Vyriausybės patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros biudžetą.

Siekdama tikslingesnio ir efektyvesnio kelių priežiūros finansavimo, „Via Lietuva“, remdamasi gerąja užsienio šalių praktika, šiemet inicijavo naujo kelių finansavimo modelio rengimo procesus, kuris padarytų esminį pokytį planuojant, finansuojant bei įgyvendinant kelių infrastruktūros atnaujinimą bei plėtrą Lietuvoje. Tai pat bendrovė pradėjo konsultacijas ir dėl Valstybės ir privačios partnerystės principu (PPP – public private partnership) galimų finansuoti kelių plėtros projektų. Šią vasarą „Via Lietuva“, atlikusi nuoseklius parengiamuosius veiksmus ir detalias konsultacijas su užsienio ekspertais, iniciavo ir „e-tolling“ sistemos įdiegimo nuomos pagrindu viešąjį konkursą.

Taip pat bendrovėje dar praėjusiais metais buvo pradėtos peržiūrėti visos veikloje taikomos kelių infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo metodikos, didžioji jų dalis – atnaujintos bei patobulintos, tarp jų – asfalto dangos įrengimo ir techninių reikalavimų taisyklės, greičio matavimo sistemų vietų nustatymo ir įrengimo metodika, blogos būklės tiltų reitingavimo metodika.

Įvertinus šalies kelių infrastruktūros būklę ir jos pokyčius, nuo praėjusių metų prioritetinis dėmesys pradėtas skirti valstybinės reikšmės kelių tinkle esantiems tiltų ir viadukų statiniams. Didžioji dalis šalyje esančių tiltų yra daugiau nei 50 metų amžiaus, pastatyti pagal tuo metu galiojusius techninius reikalavimus ir fiksuotus eismo srautus, kurie per pusšimtį metų iš esmės pasikeitė. Nustatyta, jog tiltų ir viadukų būklė stipriai ir greitai degraduoja. „Via Lietuva“ praėjusiais metais sutvarkė 19 šių kelių infrastruktūros statinių, iki šių metų pabaigos planuojama atnaujinti dar bent 30 tiltų ir viadukų. Šiais metais bendrovė į šių statinių atnaujinimą planuoja iš viso investuoti apie 71 mln. Eur, praėjusiais metais ši suma siekė 58,8 mln. Eur, tuo tarpu 2021 m. – tik 14,8 mln. Eur.

Pradėjusi vidinius įmonės pokyčius, „Via Lietuva“ praėjusiais metais didesnį dėmesį skyrė ir šalies savivaldybėms. Bendrovėje buvo peržiūrėtos visos su savivaldybėmis sudarytos bendradarbiavimo sutartys, aiškiai įvardinti jų įgyvendinimo terminai. Įmonė nuosekliai pradėjo laikytis naujos pozicijos: nebeprisiimti įsipareigojimų, kurių įgyvendinti įmonė neturi resursų.

Šiais metais „Via Lietuva“ į valstybinės reikšmės kelių plėtrą investuos rekordinę sumą – 927 mln. eurų. Bendrovės investicinį šių metų biudžetą sudaro 587 mln. eurų Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšų, 185 mln. eurų laikinojo bankų solidarumo mokesčio suma, 163 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams. „Via Lietuva“ akcininkė yra LR susisiekimo ministerija.