Kelių infrastruktūra Lietuvoje: mažesnį finansavimą bandoma kompensuoti efektyvumu

Praėjusių metų pabaigoje sėkmingai užbaigusi darbus dviejuose magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožuose (Kaunas-Marijampolė-Suvalkai), Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) dar aktyviau pradeda 2024 metus. Tęsiama „Via Baltica“ rekonstrukcija net 16 kilometrų atkarpoje, netrukus didele apimtimi prasidės šalies kelių remontai, bus tvarkomi tiltai, viadukai, atnaujinama ir plečiama pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūra, toliau įgyvendinami karinio mobilumo projektai.

Ambicingų tikslų realizavimui šiais metais numatyta 882 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti darbus jau minėtame kelyje „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos ir pradėti kitus didelės apimties bei ilgai lauktus projektus.

Nors suplanuotų pinigų suma atrodo ženkli, ji nėra didelė palyginus su kitų šalių investicijomis į kelių priežiūrą ir plėtrą.

Lietuvos vairuotojų pavyzdžiu dažnai minima Lenkija jau keliolika metų nuosekliai investuoja įspūdingas sumas į kelių infrastruktūros atnaujinimą. Nors Lenkija plotu už Lietuvą didesnė bene 5 kartus, kaimyninės šalies Nacionalinių kelių ir greitkelių generalinė direkcija valdo mažesnį kelių tinklą nei Lietuvos automobilių kelių direkcija – atitinkamai beveik 18 000 ir daugiau nei 21 000 kilometrų kelių. Tuo tarpu, lenkų investicijos į pagrindinių kelių infrastruktūrą vien 2022 m. sudarė 3,73 milijardo eurų. Svarbu pažymėti, kad šis biudžetas nėra išskirtinis – milijardinės lėšos keliams kaimyninėje šalyje skiriamos kasmet jau bene 15 metų.

Ne mažiau įspūdingomis investicijomis gali pasigirti ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys. Štai, tris kartus trumpesnį kelių tinklą nei LAKD prižiūrintis Čekijos Kelių ir greitkelių direktoratas 2024 metais valdys 3,19 milijardo eurų biudžetą. Ką jau kalbėti apie tokias šalis, kaip Austrija, kurios valstybinė įmonė Asfinag, atsakinga už 2250 km greitkelių priežiūrą, valdo didesnį nei 3 milijardų eurų biudžetą.

Ir nors minėtos šalys kelių priežiūrai ir plėtrai nuosekliai skiria milijardines sumas, darbų apimtys, palyginus su 2023 metais Lietuvos rezultatais, nėra stulbinančios.

2023 metais Čekijos Kelių ir greitkelių direktoratas kelių statyboms ir rekonstrukcijoms skyrė 2,62 milijardo eurų. Už šias lėšas darbai vykdyti 260 km greitkelių ir pirmos klasės kelių ruožuose. Kaimyninėje Lenkijoje per praėjusius metus atidaryta 267 km naujų ir rekonstruotų greitkelių ir nacionalinės reikšmės kelių. Lietuvos automobilių kelių direkcija naudodama kelis kartus mažesnį biudžetą 2023 metais sugebėjo atnaujinti 380 km valstybinės reikšmės kelių, iš jų 30 km magistralinių kelių, sutvarkė beveik dvi dešimtis tiltų ir viadukų.

„Nors su daugeliu regiono šalių negalime lygiuotis biudžetais, manau, ne vien absoliutus pinigų dydis nulemia rezultatą. 2023 metais Lietuvoje sėkmingai išjudėję strateginiai projektai parodė, kiek daug lemia ir tinkamas prioritetų nustatymas, procesų optimizavimas, valdymas, kontrolė, lygių sąlygų tiekėjams užtikrinimas, aukšti kokybės standartai. Būtent maksimalaus efektyvumo sieksime ir šiais metais, kad kiekvienas mokesčių mokėtojų euras būtų prasmingai investuotas gerinant kelių būklę mūsų šalyje. Juk tai ir eismo dalyvių saugumas, šalies ekonominio ir gynybinio potencialo stiprinimas, indėlis į Europos žaliąjį kursą plečiant pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą“, – teigia LAKD generalinis direktorius Marius Švaikauskas.