Inovacijos

Inovacija – tai naujas arba gerokai patobulintas produktas, technologija, procesas ar veiklos modelis, kuris sukuria apčiuopiamą vertę įmonei, jos darbuotojams, partneriams ar visuomenei. Inovacija pasižymi naujumu, yra įgyvendinama praktikoje ir prisideda prie didesnio efektyvumo, tvarumo ar paslaugų kokybės gerinimo. Inovacijos apima ne tik technologinius sprendimus, bet ir naujus būdus, kaip dirbame, kuriame vertę bei reaguojame į kintančius visuomenės ir aplinkos poreikius.

„Via Lietuva“ patikėjimo teise prižiūri ir plėtoja valstybinės reikšmės kelius – tai gyvybiškai svarbi infrastruktūra, nuo kurios priklauso šalies susisiekimo saugumas, efektyvumas ir tvarumas. Augant eismo intensyvumui, kintant klimatui ir technologijoms, kelių sektorius susiduria su vis naujais iššūkiais. Inovacijos leidžia mums šiuos iššūkius spręsti atsakingai ir pažangiai – diegdami skaitmeninius sprendimus, gerindami procesus, taikydami pažangias technologijas, išbandydami naujus produktus ir medžiagas, skatindami tvarumą ir didindami visuomenės pasitikėjimą mūsų veikla. Inovacijos keliuose – tai investicija į saugesnę, patogesnę ir ateičiai pasirengusią infrastruktūrą.

Kviečiame bendradarbiauti ir siūlyti inovacijų idėjas užpildant formą arba siunčiant e. pašto adresu: inovacijos@vialietuva.lt

Peržiūrėję Jūsų inovacijos pasiūlymą, atliksime pirminį vertinimą ir su jumis susisieksime.

Kelių infrastruktūra – tai viena svarbiausių šalies sistemų, užtikrinanti žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą bei prisidedanti prie ekonomikos augimo ir gyvenimo kokybės. Siekdami valstybinės reikšmės kelių tinklą valdyti kuo efektyviau ir pažangiau, diegiame inovacijas, kurios leidžia gerinti kelių būklę, didinti eismo saugumą ir reaguoti į šiuolaikinius iššūkius – nuo klimato kaitos iki augančio transporto srauto.

Ypatingą dėmesį skiriame skaitmenizavimo sprendimams, kurie leidžia automatizuoti veiklos procesus, analizuoti duomenis realiuoju laiku, planuoti darbus ir priimti pagrįstus sprendimus. Taip pat taikome technologines inovacijas, tokias kaip naujų medžiagų ir konstrukcijų naudojimas, kurie užtikrina ilgaamžiškesnius, tvaresnius ir saugesnius kelius. Kartu siekiame mažinti poveikį aplinkai, diegdami inovacijas, kurios padeda taupyti išteklius, mažinti taršą ir skatinti atsakingą požiūrį į infrastruktūros vystymą.

„Via Lietuva“ įgyvendinamos ar jau įgyvendintos inovacijos:

• Atliekų deginimo metu susidarančių šlako mišinių panaudojimas kelių statyboje

„Via Lietuva“ išbandė ir įvertino šlako mišinių – atliekų deginimo metu susidarančios medžiagos – tinkamumą kelių dangų konstrukcijoms. Pilotinis projektas atliktas Jurbarko rajone, kelyje Mikutaičiai I–Vertimai, kur paaiškėjo, kad šlako mišiniai atitinka visus kokybės reikalavimus ir gali būti plačiau taikomi kelių statybos projektuose. Šis sprendimas padeda mažinti atliekų kiekį ir skatina žiedinės ekonomikos principų taikymą kelių sektoriuje.

• Žaliosios energijos naudojimas kelių infrastruktūroje

Pirmą kartą Lietuvoje kelių infrastruktūroje pradėta naudoti žalioji energija – magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Grigiškėmis, ant triukšmo sienelių įrengti saulės moduliai. Ši energija bus naudojama kelio ženklų ir infrastruktūros apšvietimui, o sprendimas leidžia sumažinti CO₂ emisiją ir maksimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą. Tai tvarus žingsnis kelių sektoriuje, rodantis, kaip technologijos gali būti integruotos į esamus sprendinius kuriant dvigubą naudą – tiek funkcionalumo, tiek aplinkosaugos požiūriu.

• Dviračių bei pėsčiųjų ir dviračių takų būklės tyrimo įranga

Sukurta mobili aplikacija, skirta vertinti dviračių takų būklę pasitelkiant GPS, kameros ir jutiklių duomenis apie vibracijas važiavimo metu. Ši sistema padeda objektyviai įvertinti dviratininkų važiavimo komfortą ir nustatyti konkrečias takų pažaidas, defektus. Reguliarus duomenų rinkimas leis operatyviau planuoti remontus ir gerinti infrastruktūros kokybę.

2025 m. vasarą atlikti pirmieji dviračių bei pėsčiųjų ir dviračių takų būklės tyrimai.

• Tamsoje švytintis horizontalusis kelio ženklinimas

Įgyvendintas pirmasis Lietuvoje fluorescencinio kelio ženklinimo bandymas – dienos metu saulės šviesą kaupiantys dažai naktį skleidžia švytėjimą be papildomo apšvietimo. Tokia danga ypač naudinga neapšviestuose ruožuose, vingiuotose vietovėse, sankryžose ar dviračių bei pėsčiųjų takuose, nes padeda vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams geriau orientuotis tamsoje. Ši inovacija gali prisidėti prie eismo įvykių ir žūčių mažinimo bei yra tvari alternatyva elektriniam apšvietimui.

2025 m. gegužės 13 d. buvo įgyvendinta inovacija Tamsoje šviečiantis horizontalusis kelio ženklinimas. Pirmą kartą Lietuvoje fluorescencinio kelio ženklinimo bandymas buvo atliktas krašto kelyje Nr. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta, dviračių bei pėsčiųjų take tarp 35,45 ir 35,85 kilometro. Šioje atkarpoje įrengtas ženklinimas iš dažų, kurie dienos metu kaupia saulės šviesą, o naktį švyti be jokio papildomo apšvietimo. Inovacija skirta padidinti saugumą tamsiu paros metu – ypač neapšviestuose ruožuose, vingiuotose vietovėse, sankryžose ar pėsčiųjų ir dviračių takuose – ir gali tapti tvaria alternatyva elektriniam apšvietimui, prisidedant prie eismo įvykių ir žūčių mažinimo.

• Optinio kabelio naudojimas eismo srautų analizavimui

2025 m. Kaune, šalia PC „Mega“, įgyvendintas pilotinis projektas, kurio metu testuota optinio kabelio technologija eismo srautų stebėsenai. Ši inovatyvi sistema leidžia realiuoju laiku analizuoti eismą net 130 km ilgio ruožuose pagal transporto sukeltas vibracijas. Projektą įgyvendino UAB „Fima“ bendradarbiaujant su „Skaidula“, o duomenys ateityje galėtų būti naudojami kintamos informacijos ženklams A1 ir A5 keliuose valdyti.

• Kelio juostos su įrengtais apsauginiais kelio atitvarais matomumas – ar galime jaustis saugiau?

Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose – 0,5 km ties tiltu per Gynią (121 km) ir 1,3 km ties Babtais, vingyje (119 km)- atitvarų vidinė (įdubusi) dalis buvo nudažyta šviesą atspindinčiais dažais. Ši priemonė pagerino kelio trajektorijos matomumą, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms, ir padarė kelią geriau matomą bei lengviau atpažįstamą vairuotojams.

Toks sprendimas užtikrina gerą kelio matomumą be akinimo, leidžia geriau numatyti eismo dalyvių judėjimą, ypač naktį ir (arba) esant blogoms oro sąlygoms, sutrumpina vairuotojo reakcijos laiką ir palengvina veiksmus netikėtose ar avarinėse situacijose.

• Skaitmeninė kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo inventorizavimo ir automatizuotos užsakymų valdymo sistemos diegimas

Projekto metu buvo siekiama skaitmenizuoti kelių ženklinimo procesus ir sukurti automatizuotą užsakymų valdymo sistemą. Įgyvendinant uždavinius, bandomuosiuose ruožuose buvo suinventorizuota 72 km horizontaliojo ir 25 km vertikaliojo ženklinimo duomenų. Taip pat išbandytas inovatyvus dirbtinio intelekto metodas, skirtas automatizuotam kelio ženklų atpažinimui iš vaizdo medžiagos, pasiekęs 68 % tikslumą.

Svarbiausias pasiektas rezultatas – sukurta eismo saugumo priemonių informacinė sistema, veikianti kaip centralizuota duomenų bazė. Joje kaupiami tikslūs duomenys apie ženklinimo geometriją, medžiagas ir būklę, o įdiegtas papildomas funkcionalumas leidžia sistemos pagalba generuoti bei teikti užsakymus rangovams.

• Mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto taikymas

Inovacija siekiama sukurti klimatui neutralų, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto mišinį, skirtą viršutiniam kelio dangos sluoksniui įrengti. Sprendimas orientuotas į transporto sektoriaus poveikio klimatui mažinimą, didinant energinį efektyvumą ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas per visą kelio dangos gyvavimo ciklą.

Inovatyvus asfalto mišinys kuriamas taip, kad sumažintas pasipriešinimas riedėjimui neigiamai nepaveiktų eismo saugumo – užtikrinamas pakankamas ir stabilus padangų (ratų) sukibimas su danga įvairiomis eksploatavimo sąlygomis. Kartu siekiama, kad mišinio ilgaamžiškumas ir atsparumas apkrovoms, klimato poveikiui bei nusidėvėjimui būtų ne mažesni nei tradicinių asfalto dangų.

Inovacija prisidės prie tvarios, saugios ir klimatui neutralios kelių infrastruktūros plėtros.

• Telekomunikacijų duomenų panaudojimas susisiekimo planavimui ir valdymui

Inovacija sudarys galimybes priimti labiau pagrįstus, duomenimis paremtus sprendimus kelių infrastruktūros valdymo ir plėtros srityje, leidžiančius greičiau ir tiksliau reaguoti į kintančius transporto srautus. Pasitelkus telekomunikacijų duomenis, bus užtikrinamas efektyvesnis eismo stebėjimas, optimizuojamas išteklių naudojimas ir gerinamas transporto srautų analizės tikslumas. Tai leis tiksliau sudaryti kilmės–traukos (OD) matricas, efektyviau planuoti investicijas ir prisidėti prie sklandesnio transporto judėjimo.

• Asfalto dangos oro tuštymių kiekio nustatymas taikant neardantį metodą

2025 metais „Via Lietuva“ išbandė ir įvertino georadaro tinkamumą asfalto dangos tuštymių kiekiui nustatyti. Tyrimai buvo atlikti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruože nuo 28,40 iki 30,00 km, įrengus viršutinį asfalto dangos sluoksnį iš SMA 11 S mišinio.

Tyrimų rezultatai parodė, kad georadaras gali būti plačiau taikomas kelių statybos procese, siekiant identifikuoti defektinius ruožus, kuriuose asfalto dangos tuštymių kiekis neatitinka reikalavimų. Šis sprendimas leidžia tiksliau nustatyti defektinių ruožų ribas, sumažinti gręžtinių kernų kiekį įrengtoje asfalto dangoje ir prisidėti prie ilgesnio dangos tarnavimo laiko.

• Naftos gaudyklių – siurblinių daviklių įrengimas ir bendros stebėjimo sistemos sukūrimas

Vykdomas pilotinis projektas dviejose lokacijose: valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 19,28 km esančioje naftos gaudyklėje bei 33,2 km esančioje siurblinėje, kur įrengiama bendra stebėjimo sistema.

Sistema leis automatiniu būdu stebėti naftos gaudyklių ir siurblinių būseną, jų veikimą bei užsipildymo lygį, o prireikus – perduoti gautus parametrus Kelių priežiūros tarnyboms, siekiant užtikrinti savalaikę reakciją.