„Via Lietuva“ atskleidė, kam naudoja 3D modeliavimą ir bepiločius orlaivius: štai kokią paskirtį jie atlieka

Šiuolaikiniame transporto infrastruktūros valdyme bepiločiai orlaiviai tampa nepakeičiamu įrankiu, iš esmės keičiančiu tradicinius statinių priežiūros metodus. „Via Lietuva“ šią technologiją tiltų, viadukų bei estakadų apžiūroms aktyviai taiko nuo 2022 metų, taip užtikrindama kur kas detalesnį ir tikslesnį statinių defektų užfiksavimą.

„Technologijų naudojimas tiltų priežiūrai pirmiausia leidžia mums atlikti darbus saugiau ir efektyviau. Dronai padeda pamatyti tai, kas nuo žemės ar plika akimi yra tiesiog nematoma, o svarbiausia – atlikti šias sudėtingas kasdienes apžiūras nerizikuojant mūsų specialistų sveikata. Tai leidžia turėti kur kas tikslesnius duomenis apie statinių būklę ir priimti geriau pagrįstus sprendimus dėl jų remonto“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Naudojant dronus, metinės bei detaliosios (priešprojektinės) apžiūros atliekamos žymiai saugiau, nes specialistams nebereikia rizikuoti ir lipti į didelį aukštį. Kartu pastebimai išauga ir atliekamų tyrimų kokybė, nes skaitmeniniai sensoriai leidžia pasiekti bei užfiksuoti net ir tas konstrukcijų vietas, kurios dėl specifinių aplinkybių, pavyzdžiui, gilių bei sraunių upių tėkmių ar itin didelio statinio aukščio, žmogui būdavo tiesiog neprieinamos. Tai ypač aktualu apžiūrint didelius statinius, tokius kaip kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 56,773 km esantis 505 metrų ilgio tiltas per Nemuną ar Jakų žiedo estakada, kur konstrukcijų aukštis ir apimtis apsunkina įprastą apžiūrą.

„Kasmet atliekamos tiltų apžiūros leidžia objektyviai įvertinti statinių būklę ir suplanuoti jiems reikalingus darbus. Būtent apžiūrų rezultatai padeda nustatyti, ar tiltui pakanka paprastojo remonto, ar jau būtina ruoštis kapitaliniam remontui, todėl tikslūs duomenys yra būtina sąlyga efektyviam infrastruktūros valdymui ir investicijų planavimui“, – teigia „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

Ne mažiau svarbus yra finansinis šio proceso efektyvumas, nes dronų panaudojimas priešprojektiniuose tyrinėjimuose sutaupo reikšmingas lėšas, kurios anksčiau būdavo skiriamos brangiai automobilinio tiltų inspektavimo bokštelio nuomai, o dabar šis specializuotas keltuvas pasitelkiamas tik išskirtiniais atvejais, kai būtina atlikti detalius instrumentinius matavimus.

Nuolatinis technologinis progresas inžinieriams atvėrė naujas galimybes, todėl nuo 2026 metų tiltų apžiūros ir skenavimas buvo pakelti į aukštesnį lygį, pasitelkiant profesionalų „Parrot Anafi USA“ gamybos droną. Visas procesas prasideda nuo kruopštaus planavimo, kai dar būnant biure arba jau atvykus prie paties objekto kompiuteriu sugeneruojamas tikslus drono skraidymo misijos planas.

Paleistas vykdyti užduoties, dronas automatiškai fotografuoja tiltą iš visų pusių, išlaikydamas ne mažesnį kaip 80 procentų nuotraukų persidengimą, kuris yra būtinas kokybiškam duomenų apdorojimui. Grįžus į biurą, specializuotų programų pagalba iš surinktų vaizdų sugeneruojami 3D skaitmeniniai tiltų modeliai.

Šiuo metu dar vyksta intensyvūs testavimo darbai, todėl bandomiesiems skenavimams pasirenkami patys įvairiausi – tiek mažesni, tiek ir itin dideli infrastruktūros objektai. Pasiruošimas, skrydis ir pirminis duomenų surinkimas viename objekte paprastai užtrunka maždaug vieną darbo dieną, tačiau gautas rezultatas atperka visas pastangas, nes iš detalaus trimačio modelio galima labai tiksliai identifikuoti bet kokio defekto ar pažaidos dydį bei pamatyti tikslią jos vietą erdvėje, taip pat planuoti remonto darbų apimtis ir kiekius.

Nepaisant akivaizdžių privalumų, kasdienis dronų naudojimas aplink tiltus susiduria su specifiniais sunkumais, kurie kartais apriboja arba laikinai sustabdo suplanuotus darbus. Didžiausią įtaką skrydžių saugumui ir vaizdo kokybei turi neprognozuojamos meteorologinės sąlygos, pavyzdžiui, stiprus vėjas, lietus ar tirštas rūkas. Taip pat dėl pastarųjų metų geopolitinių įvykių šalyje pastebimai padaugėjo apribotų ir griežtai kontroliuojamų oro erdvės zonų, kuriose skraidyti be specialių karinių ar civilinių leidimų yra draudžiama, o tai reikalauja papildomo administracinio pasiruošimo.

Prie techninių iššūkių prisideda ir natūralūs gamtos veiksniai, nes aplink tiltus gausu gyvūnijos, ypač teritoriją ginančių paukščių, kurie droną gali palaikyti grėsme ir jį užpulti. Galiausiai, inžinieriams tenka laviruoti ir dėl vešlios augmenijos, kadangi arti tiltų konstrukcijų augantys medžiai bei krūmai ne tik riboja matomumą, bet ir sukuria fizinio susidūrimo ir drono praradimo riziką, reikalaujančią itin meistriško bepiločio orlaivio valdymo.

Apie AB „Via Lietuva“

„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.