AB „Via Lietuva“ misija – užtikrinti, kad keliauti Lietuvos keliais būtų saugu, greita ir patogu, o kelių infrastruktūra būtų nuolat tobulinama, draugiška aplinkai, sujungtų bendruomenes bei skatintų ekonomikos augimą.

Vizija – siekiame būti teigiamų pokyčių Lietuvos keliuose varomoji jėga. Tapti patikimais partneriais kitiems infrastruktūros vystytojams ir kartu kurti saugų, tvarų ir technologiškai pažangų šalies kelių tinklą.

Įgyvendindama savo misiją, AB „Via Lietuva“ savo veikloje vadovaujasi šiomis vertybėmis:

• • atsakomybė;
  • orientacija į kokybę;
  • orientacija į naujoves;
  • komandiškumas.

Šiandieninės AB „Via Lietuva“  pirmtakė – Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba – įsteigta 1918 metų gruodžio 6 dieną. Jos pirmuoju viršininku tapo inžinierius Jonas Šimoliūnas (1878–1965). Vėliau jis ėjo Susisiekimo ministerijos valdytojo, po to – viceministro pareigas.

Pagrindinis Plentų, vandens kelių ir uostų valdybos padalinys buvo Plentų skyrius. Pirmuoju skyriaus vedėju paskirtas inžinierius Kazimieras Vasiliauskas. Skyrių sudarė techninė dalis ir techninė inspekcija. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba tapo centrine kelių tvarkymo įstaiga. Iš pradžių jai priklausė 1196 km kelių.

Naujoji valdyba kūrėsi po Pirmojo pasaulinio karo, darbo sąlygos buvo nepavydėtinos: stigo žinių, specialistų, medžiagų, transporto priemonių. Viskas buvo išgrobstyta ir sunaikinta, Plentų skyrius nepaveldėjo jokių techninių dokumentų, sąmatų ir duomenų joms sudaryti, ryšys su provincijoje įsikūrusiais padaliniais buvo blogas, daugelis darbų vyko labai lėtai.

1919 metų rugsėjo 6 dieną Prezidentas A. Smetona pasirašė pirmąjį laikinąjį įstatymą dėl svarbesnių vieškelių ir gruntinių kelių. Tuo metu manyta, kad Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba turėtų prižiūrėti ne tik plentus, bet ir visus vieškelius. Tačiau valstybė tam darbui neturėjo pakankamai lėšų. Savivaldybių atstovų suvažiavime, kuris vyko 1920 metų kovo 17–21 dienomis, nutarta vieškelius ir smulkesnius kelius perduoti savivaldybėms. Nustatyta Lietuvos kelių priežiūros tvarka: pagrindinius plentus prižiūrėjo Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba (Susisiekimo ministerija), o vieškelius bei smulkesnius kelius – savivaldybės (Vidaus reikalų ministerija). Savivaldybės kelių priežiūrą vykdė prievolės tvarka per apskričių valdybas ir valsčių viršaičius. Kelių ruožai buvo  išskirstyti vietos gyventojams. Priežiūrai skirto ruožo ilgis priklausė nuo ūkio dydžio. Tas ribas nustatydavo viršaitis.

1921 metų kovo 2 dieną pasirodė naujas bendrojo naudojimo kelių ir tiltų įstatymas, plentus prižiūrinčių tarnautojų tarnybinės taisyklės. Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba pradėjo planuoti savo tolesnius darbus: 1922 metais pirmą kartą sudarė artimiausio dešimtmečio (1922–1932 m.) pagrindinių kelių plėtros planą. Jame buvo numatyta plentų rekonstrukcija, skalda dengtų kelių paviršiaus kapitalinis remontas, tiltų atstatymo eiliškumas. Nutarta daugumai darbų panaudoti vietines statybines medžiagas, o užsienyje pirkti metalą ir jo dirbinius, mašinas, įrankius, cementą, mineralinius degalus ir alyvą. Plane buvo nurodytas projektuojamų plentų sąrašas. Tais metais buvo sutaisyti pirmieji 60 km plentų ruožų.

Pirmieji nauji gelžbetoniniai tiltai pastatyti 1924 metais. Pats pirmasis buvo 28 metrų ilgio, trijų lankstų arkinės sistemos tiltas per Verknės upę Kruonio–Jiezno plente.

Plentų, vandens kelių ir uostų valdyba per tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį išgyveno keletą reorganizacijų: 1924 metais ją pavadino Plentų ir vandens kelių valdyba, o 1936 metais reorganizavo į Kelių valdybą, kuri susidėjo iš 3 direkcijų – sandėlių, vandens kelių ir eismo. 1928 metais valdybos žinioje buvo 1701 km plentų ir grįstų kelių, 6190 km žvyruotų I rūšies ir 7691 km II rūšies vieškelių. O iš viso valdybai priklausė 15582 km kelių.

1934–1938 metais iš Kauno į Klaipėdą buvo nutiestas 195,5 km ilgio Žemaičių plentas, 1937 metais pradėtas tiesti Aukštaičių plentas, kuris iš Kauno per Panevėžį vedė į Biržus.

1940–1944 metų laikotarpis Lietuvai lėmė tris okupacijas: Sovietų Sąjungos (1940), Vokietijos (1941) ir vėl Sovietų Sąjungos (1944). Per tą trumpą laikotarpį teko pakelti ir Antrojo pasaulinio karo negandas. 1944 metų liepos 17 dieną buvo įkurta Lietuvos SSR vidaus reikalų komisariato (nuo 1946 m. ministerijos) Plentų valdyba. Reikėjo skubiai imtis karo nuniokotų kelių atkūrimo, tiesti naujas automobilių transporto arterijas.

Vilniaus–Kauno kelio asfaltavimo darbai vyko 1949–1952 metais. Dangą rengė sumaišymo ant kelio metodu. Eismo intensyvumas šiame kelyje didėjo. Prieš Vilniaus–Kauno kelio rekonstrukciją, kuri prasidėjo 1960 metais, vidutinis metinis eismo intensyvumas daugelyje vietų artėjo prie 3000 automobilių per dieną. Šį trečios techninės kategorijos kelią buvo nutarta rekonstruoti pagal pirmos kategorijos reikalavimus. Naujoji Vilniaus–Kauno automagistralė dviem asfalto juostomis didžiuosius Lietuvos miestus sujungė 1970 metais.

Baigiant tiesti Vilniaus–Kauno kelią, jau buvo parengti dviejų Kauno–Klaipėdos automagistralės ruožų po 24 km projektai. Šios automagistralės oficialus atidarymas įvyko 1987 metų rugsėjo 4 dieną.

Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelią projektavo ir intensyviai tiesė 22 metus. Projektuotojai dar 1970 metais gana tiksliai prognozavo būsimą automobilių bumą Lietuvoje ir itin padidino naujai projektuojamų automagistralės ruožų pralaidumą.

1991 m. kovo 1 d. susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu įsteigta Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuri Ekonomikos ministerijoje buvo įregistruota tų pačių metų kovo 14 d.

1993 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko B. Lubio potvarkiu Lietuvos automobilių kelių direkcija reformuota į valstybinę įstaigą prie Susisiekimo ministerijos. Nuo tų pačių metų balandžio 2 d. įsigaliojo susisiekimo ministro J. Biržiškio įsakymu patvirtinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija iš biudžetinės įstaigos pertvarkyta į valstybės įmonę. Nauja jos teisinė forma įregistruota 2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ Registrų centre.

2023 m. sausio 2 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pertvarkyta į akcinę bendrovę, o nuo 2024 m. kovo 5 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į „Via Lietuva“.   Po pertvarkos visos jos akcijos ir toliau priklausys valstybei. AB „Via Lietuva“  išlieka nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, o valstybinės reikšmės keliai lieka įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą bei nuosavybės teise ir toliau priklauso valstybei.

AB „Via Lietuva“ valdymo organai yra savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kolegialus valdymo organas – valdyba ir vienasmenis valdymo organas – generalinis direktorius.

AB „Via Lietuva“ organizacinė struktūra.

Valdyba yra kolegialus AB „Via Lietuva“ valdymo organas. Valdyba veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, AB „Via Lietuva“ įstatais ir kitais teisės aktais. AB „Via Lietuva“ valdyba yra skiriama AB „Via Lietuva“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos) ministro įsakymais ketverių metų kadencijai. Valdybą pagal AB „Via Lietuva“ įstatus sudaro penki nariai. AB „Via Lietuva“ valdybos kadencija yra nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Valdyba veikia pagal patvirtintą reglamentą. 2021 metais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais valdyba buvo iš dalies atnaujinta ir visiškai suformuota.  Nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. didžioji dauguma (4 iš 5 valdybos narių, arba 80 proc.) valdybos yra nepriklausomi valdybos nariai, viena narė – valstybės tarnautoja. Valdybos pirmininkas yra nepriklausomas valdybos narys.

Marius Švaikauskas, išrinktas į akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (iki 2024 m. kovo 5 d. akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) generalinio direktoriaus pareigas valdybos 2023-02-23 nutarimu Nr. VD-14, nuo 2023-02-24 penkerių metų kadencijai, laimėjęs konkursą į šias pareigas.

Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas Bendrovės valdyba (AB įst. 37.3)

Direktoriaus funkcijos

Generalinio direktoriaus funkcijos ir atsakomybė yra nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3-550 patvirtintuose akcinės bendrovės AB „Via Lietuva“ įstatuose, generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame valdybos 2023 m. vasario 2 d posėdžio protokolu Nr. VD-11 ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Direktoriaus atlygis

AB „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus atlygio principai, apmokėjimo už darbą sąlygos nustatomos vadovaujantis valdybos 2023 m. vasario 2 d. posėdžio protokolu Nr. VD-11 patvirtinta atlygio politika ir kitais atlygio sistemos dokumentais, suderintais su valdyba.
Generalinio direktoriaus atlygį sudaro pastovioji (PAD) ir kintamoji (KAD) atlygio dalis.
PAD siejama su pareigybės lygiu, kuris parodo pareigybės „svorį ir vertę“ Bendrovėje. Generalinio direktoriaus pareigybė, kaip ir visos kitos AB „Via Lietuva“ pareigybės, įvertinta Korn Ferry Hay „Job Mapping“ vertinimo metodu ir jai suteiktas 23 HAY lygis.

AB „Via Lietuva“ kasmet dalyvauja Lietuvoje veikiančių įmonių, įdiegusių pagal tą pačią tarptautinę Korn Ferry Hay metodologiją įvertintų pareigybių lygių struktūrą, atlyginimų rinkos tyrime. Gavus tyrimo rezultatus, ir atsižvelgiant į šios rinkos atlyginimų medianą, kasmet nustatomi bendrovės pareigybių PAD intervalai, kuriuos tvirtina valdyba.

KAD gali būti mokama kartą per metus už kalendorinių metų veiklos rezultatus, atsižvelgiant į generaliniam direktoriui iškeltų tikslų įgyvendinimą. Konkrečius veiklos tikslus bei jų lyginamuosius svorius, siekiamus rezultatus (vertinamus rodiklius) kiekvienais metais nustato Bendrovės valdyba. KAD dydis vadovui nustatomas procentais nuo PAD už laikotarpį, už kurį mokama KAD – iki 25 proc. Metams pasibaigus valdyba tvirtina šių tikslų pasiekimo rezultatus ir KAD išmokėjimo galimybę.

Direktoriaus atlygis

Direktoriaus CV

AB „Via Lietuva“ grafinio stiliaus vadovas Via Lietuva

Via Lietuva Logotipas